Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie galvojimą, kaip būsimą veikėją iš "Genio" nupiešti ant popieriaus

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Tuo metu buvo jau ir lapkričio mėnuo ką tik prasidėjęs – labai ankstyva tais metais buvo prasidėjusi žiema, jau nuo pat mėnesio pirmos dienos visur buvo iškritęs sniegas, o aš pats Salamiesčio mokykloje ir toliau vis dar krimtau savuosius penktos klasės mokslus. Dabar reikėtų nors kartą pasikalbėti ne apie mokslus. Taip jau būdavo tuomet man mokantis, kad per pamokas mokykloje dažnai vis prireikdavo atsinešti ir spalvotus flomasterius, o tie turi savybę labai greitai išsieikvoti, tad nekeista, kad būtent tuo metu mama man vėl iš miesto namo parvežė nupirktą naujų flomasterių rinkinį. Iš po rudens atostogų jau vėl buvau grįžęs atgal į mokyklą, tad tas laikotarpis sutapo su tuo, kad gavau naujus flomasterius ir dar ne taip seniai buvau gavęs naują, spalio mėnesio žurnalo „Genys“ numerį ir dar su tuo, kad tuomet labai mėgau iš akies nusipiešti nuo „Genio“ puslapio ant popieriaus lapo patikusį paveiksliuką, jį nuspalvinti, išsikirpti ir pradėt su ta figūrėle žaisti. O tuo metu, po pamokų traukdamas apsnigtu keliu per Salamiestį link savo namų, ir vis sukau galvą, kaip iš to paties naujojo „Genio“ puslapio vieną veikėją senį tokiu pat būdu nusipiešti ant popieriaus, kad vėliau turėčiau naują savo žaislą namie su kitais žaislais žaisti. Ir būtent taip tada vėliau ir padariau. Ir, aišku, kad panaudojau spalvinimui savo tuos pačius naujuosius flomasterius, skirtus neštis į mokyklą... 1995 m. lapkritis